Laikraštis „Bičiulis”. Nr. 41(8216), 2015 m. gegužės 23 d.
Ona PETRAVIČIENĖ
Daugiau kaip du dešimtmečius bendradarbiaujantys Kelmės ir Vokietijos Bad Oldesloe samariečiai jau yra padėję ne vienai neturtingai rajono šeimai. Paskutinis tokio gražaus bendradarbiavimo pavyzdys – pagalba nuošaliame Kelmės apylinkių seniūnijos Ringių kaime gyvenančiai Mikulskių šeimai.
Griebiasi menkiausio šiaudo
Nijolė ir Saulius Mikulskiai į vienintelę Ringių kaime esančią seną sodybą atsikraustė prieš porą dešimtmečių. Ją sutuoktiniams parodė už kelių kilometrų gyvenanti Nijolės sesuo. Nors nuo Mikulskių sodybos iki Kalnų kaimo daugiabučio, pro kurį driekiasi vieškelis, daugiau kaip kilometras, o iki šeimos namų atvažiuoti galima tik pavasarį ar vasarą, iš neturtingos šeimos kilusi Nijolė gyvenimu čia nesiskundė. Moteris ne tik augino tris vaikus, bet ir laikė daug gyvulių. Gražesnę dieną pati su dviem paaugliais berniukais ir mergaite dirvose surinktus akmenis rankomis sunešė ant nepravažiuojamo kaimo keliuko… Vyras irgi nesėdėjo sudėjęs rankų. Kai Saulius dirbo pas ūkininką, šis žiemą duodavo traktorių, kad galėtų nusistumdyti sniegą iki seniūnijai priklausančio kelio. Tiktai kad tų darbų kaime nėra… Kadangi tarpumiškyje gyvenantys Mikulskiai nuosavos žemės neturi, tai pažįstamo šalteniškio pakalbintas Saulius įsidarbino vienoje Šiaulių įmonėje. Vyras kasdien ryte ir vakare pėsčiomis pėdina kelis kilometrus nuo Ringių iki Šaltenių, iš kur su bendradarbiu dviese automobiliu važiuoja į Šiaulius. Kadangi dirba paprastu darbininku, tai ir dideliu uždarbiu pasigirti negali. Tačiau šeima visą laiką gebėjo išgyventi iš to, ką patys užsidirbo, ir niekada su pagalbos prašymais nevarstė valdiškų durų.
– Pasitaupę atliekamą litą, pamažu remontavome senutėlį gyvenamąjį namą, o apie automatinę skalbimo mašiną net minčių nebuvo. Buvau stipri ir viską galėjau pasidaryti pati, padedant šeimai. Vyresniems vaikams palikus namus, su jaunėliu Ernestu viską pasidarydavom ir jokių patogumų nereikėjo,– pasakojo Nijolė.
Tačiau kai prieš porą metų Nijolei gydytojai diagnozavo onkologinę ligą, visas jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Mamai dažnai teko gulėti ligoninėje, o gydytojai uždraudė dirbti sunkius darbus. Laimė, į pagalbą atskubėjo jauniausias Nijolės sūnus Ernestas. Nors dailiai nuaugęs devyniolikmetis mokosi Kelmės profesinio rengimo centre, kur ruošiasi tapti kvalifikuotu virėjupadavėju, tačiau grįžęs namo visuomet skuba nudirbti ūkiškus darbus. Kad jaunas vaikinas yra darbštus ir supratingas, netruko įsitikinti ir Lietuvos samariečių bendrijos Kelmės skyriaus pirmininkas Saulius Mockus. Kai baigiantis žiemai Saulius atsitiktinai išgirdo apie nepasiturinčiai, bet tvarkingai užmirštame kaime gyvenančią šeimą ir sunkia liga sergančią mamą, S. Mockus kreipėsi į kolegas iš vokietijos. Buvo sutarta, kad Bad Oldesloe mieste gyvenantys samariečiai iš tenykščių žmonių suaukotų pinigų Mikulskiams nupirks automatinę skalbimo mašiną paaiškėjo, kad šeima troboje neturi vandens, o šulinys – už 50 metrų. Dar kartą susisiekęs su kolegomis iš Vokietijos, S. Mockus susitarė, kad jis pasirūpins tranšėjos iškasimu, o vokiečiai atveš vandens siurblį. Saulius susiieškojo ekskavatorių ir su jo savininku suderėjo dėl atlygio, o Ernestas netikėtai pasakė, kad jokios technikos čia nereikia, nes 1,2 m gylio tranšėją jis pats iškasiąs kastuvu. Kaip tarė, taip padarė. Iš Kelmės profesinio rengimo centro atvykusiam santechnikos meistrui Stasiui Bagdonui beliko siurblį įstatyti į šulinį ir atvesti į namus vandenį…
Ne visi gali būti turtingi
Gegužės dvyliktąją iš Vokietijos į Kelmę atvykę samariečiai Giunteris Šiucas, Štefanas Gėde, Helmutas Dverck, Marten Ogan ir Mario Delas ne tik Mikulskių šeimai atvežė dovanų. Glaudžius ryšius su Kelmės samariečiais palaikantys vokiečiai vėl atvežė savo tautiečių suaukotų drabužių, kitų daiktų, o Kelmės meno mokyklai – trimitą. Šiai mokyklai teko jau antroji Vokietijos samariečių muzikinė dovana, – pernai jaunieji Kelmės muzikantai iš vokiečių gavo gitarą.
… Vokiečių vairuojamam autobusiukui iš Kelmės pasukus į Ringius, svečiai atvirai pripažino, kad mūsų rajone tikriausiai ir nesilankytų, jei čia nebūtų nuoširdžių draugų samariečių, iš kurių jie sužino apie nepasiturinčiai gyvenančius lietuvius ir ko mūsų žmonėms labiausiai trūksta.
– Nereikia manyti, kad Vokietijoje nėra neturtingų, remiamų šeimų. Ir pas mus yra labdaros valgyklos. Kadangi Vokietijoje yra didesnė parama iš valdžios, neturtingos šeimos nepaliekamos likimo valiai,– teigė svečiai.
Tačiau vokiečiai pasidžiaugė ir pagražėjusia Lietuva, kurioje atsirado daugiau šviesesnių spalvų. Pastebimi ir dideli Kelmės pokyčiai. Kalbėdami apie neturtingus mūsų tautiečius, Vokietijos samariečiai sakė jaučiantys didėjančią atskirtį tarp turtingųjų ir nepasiturinčių. Svečių nuomone, mūsų šalyje nyksta vidutinysis gyventojų sluoksnis, tad geradariai iš Vokietijos tiesia pagalbos ranką ir savo laisvalaikį aukoja dėl gražesnio mūsų kraštiečių gyvenimo.
