Laikraštis „Kelmiškiams”. Nr. 50(479), 2014 m. liepos 1 d..
Monika Žukauskaitė
Birželio 23-29 dienomis Lietuvos samariečių bendrijos Kelmės skyrius mažuosius kelmiškius vėl pakvietė į dieninę vaikų vasaros stovyklą. Pastaroji organizuojama jau ne pirmus metus ir kaskart savo dalyviams pasiūlo vis kitą temą, pagal kurią pritaikomi ir mokinukų užsiėmimai. Šiemet stovykla pavadinta skambiu pavadinimu „Lietuva – kokia ji?“, tad mažieji stovyklautojai, keliaudami po savo kraštą ir tolimesnes šalies vietoves turėjo pabandyti atsakyti į šį klausimą. Ir kiekvienas atsakė vis kitaip…
Ugdyti kūrybiškumą ir meilę Lietuvai
Pasak organizatorių, pagrindinis šios stovyklos tikslas yra prisidėti prie kultūrinio sąmoningumo, pilietiškumo ugdymo įtraukiant vaikus į menines, pažintines bei kultūrines veiklas. Turbūt visi sutiksite, kad išsikeltas tikslas nėra lengvai pasiekiamas, tad stovyklos vadovams ir pedagogams paplušėti tenka ne tik stovyklavimo savaitę, bet dar gerokai prieš ją.
Pasak pedagogės Linos Mažeikienės, Kelmės samariečiai ištisus metus laukia vaikų, kurie po pamokų atskuba į popamokinius užsiėmimus. Čia daugiausiai susirenka kelmiškiai iš socialinės rizikos ar socialiai remtinų šeimų. Šiems vaikams sudaromos sąlygos paruošti namų darbus, atlikti mokyklai reikalingas projektines užduotis, skatinamas mokinių kūrybiškumas. Neretai šiems vaikams reikalinga ir elementari materialinė pagalba, nes daliai iš jų prirašius paskutinį puslapį, naujo sąsiuvinio niekas nenupirktų…
Tuo tarpu į vasaros stovyklą susirenka vaikai iš įvairių šeimų. Taip skatinama socialiai remtinų šeimų atstovų integracija į visuomenę, paaugliai mokomi priimti, suprasti ir pagelbėti tiems, kam sunkiau sekasi bendrauti, susirasti draugų ar įsijungti į žaidimą. Šiemet užsiėmimuose dalyvavo 14 jaunųjų kelmiškių, kurie visą savaitę kasryt skubėjo prie samariečių bendrijos namelio. Norinčių dalyvauti užsiėmimuose būtų buvę ir daugiau, bet, kaip visuomet, kliūtis sudaro ekonominės aplinkybės.
Todėl dar gerokai prieš prasidedant vasarai, samariečių bendrijos nariai ruošia projektą finansinei paramai gauti. Pasak organizatorių, svarbu ne tik pasirinkti aktualią ir įdomią temą, bet ir sudaryti kuo atraktyvesnę programą, kad vaikai nenuobodžiautų, išmoktų kažko naujo ir pamatytų dalelę savo krašto. Darbuotojams tenka pasukti galvas ir patiems pasidomėti galimomis edukacinėmis programomis, įdomiais turistiniais maršrutais, atrakcijomis. Fantazija turi neviršyti finansinių galimybių. Šiemet stovyklos organizatoriai daug dėmesio skyrė kultūros paveldui, skatino vaikų kūrybiškumą ir domėjimąsi tradicijomis, amatais.
Stovykla be kompiuterių
Stovyklos metu kalbinta viena iš jos vadovių Lina Mažeikienė džiaugėsi, jog tiek vaikai, tiek jų tėvai yra patenkinti galimybe savaitę praleisti būtent taip. Mažieji susiranda naujų draugų, pamato ir išmoksta įdomių dalykų. Juolab, kad daugeliui į stovyklą ateinančių vaikų, tai tampa vienintele vasaros pramoga.
Nors stovyklautojams dar tik 10-14 metų, tačiau daugelis iš jų savo gyvenimo negali įsivaizduoti be kompiuterio ar mobilaus telefono. Kad vaikai suprastų, jog galima ir be šių daiktų leisti dienas, stovykloje jie neturi galimybės naudotis kompiuteriu, o telefonus taip pat raginami slėpti kišenėse. 14 vaikų grupę prižiūri ir į keliones lydi Samariečių bendrijos darbuotojai. Jiems talkina ir savanorė Dainora Jankūnaitė. Tytuvėniškė Šiaulių universiteto studentė ne tik gelbsti stovyklos vadovams, bet ir puikiai pritaiko studijų metu įgytas žinias bei tobulina įgūdžius, randa bendrą kalbą su visais vaikais. Pasak Linos Mažeikienės, kasmet stengiamasi į stovyklą pakviesti vis kitus vaikus, tačiau yra ir keletas senbuvių. Štai Elzė ir Valdonė stovykloje jau antrą kartą. Abi mergaitės sako, jog ir kitais metais norėtų prisijungti prie grupės, o šiemet džiaugiasi išmokusios rišti šiaudelius, aplankiusios gražių vietų ir smagiai praleidusios dalį atostogų. Pirmus metus dalyvaujantis Domantas sako, kad be kompiuterio ištverti visai nesunku, nes žaidimai ir kelionės su draugais yra daug linksmesni vasaros užsiėmimai.
Savaitės darbai ir pramogos
Joninių išvakarėse prasidėjusi stovykla šiemet nepradžiugino vasariška šiluma, tačiau vėsus oras vaikų entuziazmo nenumalšino. Stovyklos dalyviai pirmąjį pusdienį skubėjo susipažinti su naujais draugais, žaidė, o po pietų laukė daugiau susikaupimo ir fizinių pastangų pareikalavę uždaviniai: vaikai aplankė Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, pabendravo su klebonu ir net turėjo galimybę pagroti vargonais. Po įdomios ekskursijos, patraukė į kapines, kur, padedami vadovių, sutvarkė keletą apleistų kapų. Pasak vienos iš vadovių Ritos Mockuvienės, iš pradžių kilo abejonių, ar vaikai sugebės atlikti tokį darbą, ar nesispyrios, bet vos atėjus į vietą, patys pasiskirstė pareigomis ir net neraginami ėmėsi veiklos.
Antrąją stovyklos dieną laukė išvyka į Vijurkų vaikų globos namus, kur stovyklautojai kartu su globotiniais sužaidė draugiškas kvadrato varžybas, dalyvavo kitose sportinėse rungtyse.
Trečiadienį vaikai turėjo galimybę susipažinti su keletu liaudies amatų. Iš pat ryto stovyklautojai keliavo į svečius pas Korneliją Lopetienę ir pamatė, kaip iš paprasto šiaudo gimsta gražiausi daiktai. Ir ne tik pamatė, bet ir patys pabandė sukurti po mažą suvenyrą. Nors ne visų piršteliams lengvai pakluso nenuoramos šiaudai, tačiau su tautodailininkės ir vadovių pagalba, užduotis tapo įveikiama. Po šios pamokėlės vaikai aplankė dar vieną Kelmėje gyvenantį liaudies meistrą. Tik Mečislovo Ežerskio namuose „gyvena“ tiek lazdų! Visas jas buvo galima apžiūrėti, pačiupinėti, o meistras nuoširdžiai pasakojo apie gamybos procesą ir dalijosi paslaptimis, kaip prakalbinti medį. Turiningai prasidėjusi diena baigėsi aplankius Kelmės policijos komisariatą, ugniagesius gelbėtojus ir karius.
O ketvirtadienį prasidėjo kelionių „sezonas“, kurio metu vaikai ne tik išbandė įvairių veiklų, bet ir aplankė gražias vietoves, apžiūrėjo paveldo objektus, išgirdo istorijų. Pirmosios kelionės tikslas – Kuršėnai. Čia vaikai susipažino su vienu iš svarbiausių šios vietovės amatų – keramika. Apžiūrėję profesionalių
meistrų sukurtus gaminius, stovyklos dalyviai ir patys galėjo išbandyti molio savybes ir savo kūrybiškumą.
Penktąją stovyklos dieną visų laukė kelionė į Šiaulius. Vaikai aplankė atrakcionų parką ir kino teatrą, o šeštadienį keliavo po netolimas, bet įdomias vietas: Žalpius, Molavėnus ir kt.
Nejučia prabėgo stovyklos savaitė. Paskutinė diena taip pat dovanojo begales įspūdžių. Autobusu pasiekę Kauną, stovyklautojai susėdo į kitą transporto priemonę ir kelionę į Rumšiškes tęsė laivu. Puikių įspūdžių paliko Liaudies buities muziejaus ekspozicija. Susipažinę su žemaitiškomis trobomis ir suvalkiečių stubomis jaunieji turistai vėl keliavo autobusu, tik jau namų pusėn. Pakeliui vis žvelgė į gražuolį Nemuną, žavėjosi jo pakrantėmis, aplankė Panemunės pilį ir kitus lankytinus objektus. Taip neprailgo tolimas kelias, dovanojęs puikių įspūdžių ir atvedęs prie atsisveikinimo su stovykla akimirkos. Bet patirtos emocijos visus lydės likusią vasaros dalį…
Nuotraukos Vytautės Biliūtės ir Sauliaus Mockaus
